Darbo skelbimuose darbdaviai dažnai pažymi, kad vienas iš kandidato privalumų – kūrybingumas. Tačiau realybėje kūrybingi darbuotojai neretai atsitrenkia į griežtų ribų ir kritiškumo sieną. Konsultacinės įmonės „TMD Partners“ direktorius Vilius Žemaitis tai vadina idėjų žudymu. Pataisyti situaciją, anot konsultanto, galėtų ne tik kitoks vadovų požiūris ir kūrybiška darbo aplinka, bet ir darbuotojų įgūdžiai, kaip pristatyti naują idėją. Jis lrytas.lt skaitytojams pateikia 5 žingsnius, kaip sėkmingai pristatyti naują idėją.
|
|
Pasak V.Žemaičio, idėjų žudymas yra susijęs ir su kompanijos kultūra. |
- Koks Lietuvos verslo santykis su kūrybingumu? Ar darbdaviai, deklaruodami, jog kūrybiškumas yra vertybė, iš tikrųjų moka elgtis su kūrybingais žmonėmis?
- Konsultuojame verslo ir kitokias įmones pačiomis įvairiausiomis temomis. Viena iš jų – susijusios su inovacija ir kūrybiškumu. Mūsų statistika rodo, kad užsakymų mokymams, kuriuose ugdomas kūrybiškumas, nėra daug. Tokiomis temomis mokymus dažniausiai organizuoja tarptautinės kompanijos, užsienio kapitalo įmonės, didelės korporacijos.
Neretai, kai kalbiesi su verslo kompanijų atstovais, savybę kaip kūrybiškumas visi sveikina ir nori, kad kiekvienas darbuotojas būtų kūrybiškas ir ateitų su savo mintimis, idėjomis, naujais pasiūlymais. Tačiau, kai klausiame, ar jie sutiktų investuoti į kūrybingumą, tada dažniausiai tai nėra prioritetas.
Retai kuri kompanija sąmoningai skatina kūrybingumą, kad darbo aplinkoje jisai reikštųsi. Dažniausiai kompanijų vadovai priimta tai, kaip duotybę, kad darbuotojas turi būti kūrybingas. Bet kūrybingumą, kaip ir bet kurią kitą savybę, reikia ugdyti. Jis retai kada pats savaime būna stiprus, didelis ir daro įtaką visai organizacijai.
- Ar gali būti, kad įmonės nemato, kaip kūrybingumas uždirba pinigus ir todėl neinvestuoja į šią darbuotojų savybę?
- Galimas daiktas. Kūrybiškumas pats savaime yra potencija sukurti naują idėją. Bet jei žiūrėsim į ciklą nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo, yra gana ilgas kelias. Dažniausiai kūrybiškumą ar kūrybiškumą versle darbdaviai supranta kaip puikios verslo idėjos atnešimą verslo plano formatu, kai yra idėja, įvertintos visos rizikos, paskaičiuoti resursai ir numatytas tos naujos idėjos įgyvendinimo efektas – kokią vertę ji sukurs įmonei.
Dažniausiai vienam darbuotojui tai yra misija neįmanoma. Organizacijose turėtume sukurti tokią terpę, kurioje tas visas procesas nuo idėjos gimimo iki įgyvendinimo galėtų vykti organizaciniame lygmenyje. Nes lyg ir verslas nori naujų idėjų, bet ne visada sukuria sąlygas idėjoms virsti realybe. Dažnai idėja būna nužudoma - slopinama, atmetama - pačioje pirmoje stadijoje, kai ji net nėra subrandinta. Idėjų žudymas yra didžiausias priešas versle.
- Kaip nežudyti idėjų?
- Pirmiausia organizacija turi pasisakyti, jai reikia idėjų, ar ne. Dažnai vadovai nepasako savo darbuotojams, kuriose srityse idėjos reikalingos. Tarkime, yra bankas, kuris galvoja, kaip pagerinti klientų aptarnavimą salonuose, kaip sutrumpinti ilgas eiles, kurios nusidriekia kiekvieną dieną. Čia būtų konkreti žinutė, kuriai problemai spręsti reikia darbuotojų minčių. Daugeliu atvejų, žmonės nežino, kurioje srityje idėjų reikia. 2 psl.>>